Gegužė už lango
-Tėveli, gegužė už lango, o tu – nematai.
Pražydusios vyšnios šakas savo tiesia,
ir baltos žiedlapių pusnys ant tavo
suoliuko prie lango- tenai.
-Tėveli, aš klausiu tavęs, o tu – nesakai.
Nutilo tos pasakos, sakmės ir tavo juokai.
Nebylios lentynos ir knygų takai.
Neįrištos knygos, varstotas šalia,
Ir puslapių šūsnis- vis laukia tavęs.
-Tėveli, nutilo vargonai pavargę senai.
Ir Šumanas, Bachas ir Štrauso garsai.
Betchoveno tavo „Elizai “- klausausi viena…
Viliuosi, gal ten išgirsi aukštai danguje.
-Tėveli, gegužė už lango,
Pražydusios vyšnios, šakas savo tiesia
ir laukia tavęs…
Avgusta S-V