ESU TIK DĖL GROŽIO
2023-02-22.
Kada buvo pradėtas žmogaus ŠEIMOS naikinimas? – ogi nuo tos sekundės, kada vienu kvailu pasakymu, kartojamu kas dieną – „DABAR NEMADINGA“ – buvo paminti mūsų garbingų Protėvių papročiai, jų amžiais sukauptos žinios, perduodamos iš kartos į kartą, jų prietarai, pastebėjimai, – jau nuo tada, nuo tos sekundės, – buvo sunaikinta ŠEIMA ir SUPRATIMAS APIE ŠEIMĄ, apie tvarkingą gyvenimą, vaikų auginimą ir auklėjimą, šeimos tradicijas, pagarbą ir supratimą vienas kitam, ir kiekvienam šeimos nariui. Kada tai įvyko, ar prisimenat?
Po pirmojo ir antrojo pasaulinių karų, pokario sunkumams ir tremtims pasibaigus, žmonės pradėjo atsigauti, gerėti gyvenimo socialinis gerbuvis, kaip sakau, savo pastebėjimu, – dauguma žmonių, nuo gero gyvenimo, tapo vergaujančia, materialistine, vartotojiška visuomene, kada norėjosi turėti daug ir gyventi, kaip „GYVENA KITI“. Tai tęsiasi iki šių dienų, nes dauguma taip ir nesupratom, kam ateinam į šią žemę, kam ateinam į gyvenimą? Iš per didelio gėrio ir mandrumo, dauguma nustojo naudoti savo galvą pagal paskirtį, ir noriai, iš nuobodumo, sudalyvautų karaliukų karuose, nes tai, – metų metais buvo diegiama į galvas, brukant, kaip kompiuterinį brukalą, kompiuterinius kovų žaidimus… Kadaise mačiau prancūzų sukurtą komediją, filmą „Fanfan la tulipe“ liet. „Fanfanas tulpė“, pakankamai įdomus siužetas, jeigu mokate skaityti tarp eilučių. Yra toks momentas, kada karalius klausia savo pavaldinių – o, dėl ko mes kariaujame? Gal kas prisimena, dėl ko kilo šitas karas? Nežinote, tai kas žino?…Ir tada visi nuėjo klausti pas tą, kuris žino, – rado sėdintį ir miegantį senuką, – kuris pažadintas, iš miegų, nesuprato, ko iš jo nori pats karalius, – O, karaliau, argi mes dar kariaujame? – Tuoj, tuoj prisiminsiu, dėl ko kilo karas… Ir kol uoliai ieškojo atsakymo – senukas vėl užknarkė… Karalius atsiduso ir nuėjo su savo palyda ramiai papietauti…O ten tolumoje, nuo kalno, kur pietavo karalius, labai gerai matėsi vykstančio karo žiaurus mūšis. – O, va, va ten, kas ten – mūsiškai? Ne? – ne mūsiškiai? o kokios spalvos mundyrai dabar mūsiškių? O ten kas, prūsai? aha, o ten kas tokie? aaa sąjungininkai… – hm, skanu, visai skaniai valgo mūsų kariai, o kur karališki pietūs?… Tuo metu žiūrėdama šį filmą juokiausi, o dabar -ne. Per daug tikroviška tai tampa mūsų pasaulio gyvenime.
Kompiuteriniai žaidimai labai pakeitė žmones, iki sąmonės ir pasąmonės gelmių. Labai liūdna, kada žmonės sutinka sunaikinti vieni kitus, atimti vieni kitų gyvybes, sunaikinti pastatytus miestus ir namus. Ir kyla klausimas,- ar jie prisidėjo prie tų namų, miestų statymo, ar jie prisidėjo prie vaikų auginimo ir auklėjimo, ar jie prisidėjo prie vaikų ugdymo ir išmokslinimo? NE, NEPRISIDĖJO! Tai ko tada jie lenda į žmonių gyvenimus? Dauguma vaikų užauginti be jokių valstybinių pašalpų, nes mes – tėvai – sąžiningai dirbom ir dirbam, nes tie vaikai patys dirbo, kad užsidirbti mokslams, dirbo ir dirba, ir dabar patys vaikai, kad mokytis universitetuose ir kolegijose. O dabar, – mes staiga pavirtome kažkieno nuosavybe? Kodėl taip nutiko? TODĖL, KAD NUSIGRĘŽĖME NUO SAVO PROTĖVIŲ, išjuokėme juos, jų žinias, atstūmėme juos kaip „NEMADINGUS“. O ką reiškia šitas žodis – MADA? Ar domėjotės šio žodžio reikšme? Pasidomėkite. Nors dabar, daugelį dalykų, negalėsite sužinoti, kol nenuspausite lentelėje tą stebuklingą „slapukų“ žodį „sutinku“. Su kuo sutikti? Kokio sutikimo – prašo iš mūsų, šioje lentelėje? Į ką mes pavirstame, ir į ką mus pavertė ar nori paversti? Čia geras klausimas. O gal tai jau niekam neberūpi? Dažnai pagalvoju, kad mes pavirtome stručiais, įkišusiais galvą į smėlį, tik vietoj smėlio – įlindę į telefonus ir kompiuterius, ypač kompiuterinius žaidimus, kurie prilygsta susirgimui…O karaliukai, ramiai sau eina ir eis pietauti…ir sočiai prisiėdę eis planuoti, kaip sunaikinti savo vergus, nes pasirodo mūsų,- žemės vergų, yra per daug, yra jau daug parduotų vergų, kartu su žemėmis, žemės reikalingos, o vergai – ne. Tačiau dėl didelio išdidumo ir godumo, karaliukai pamiršta, kad, istorija nepamiršta tik tų karalių, kurie valdydami, siekė TAIKOS, GEROVĖS savo valstybėms, savo piliečiams, gerbė savo protėvius ir jų išmintį, o karaliai, kurie daug kovojo ir žudė,- juos žmonės neprisimena, jie ištrina iš SAVO atminties…ir jokie kompiuteriai nepadės išsaugoti prisiminimą apie piktuosius valdovus.
O naujosios technologijos, kada yra naudojamos blogiems tikslams, luošina žmones ir fiziškai, ir dvasiškai. Vienoje pažįstamoje šeimoje, kur namų ruošoje tvarkosi tik vyras, žmona pasakė – AŠ ESU TIK DĖL GROŽIO, todėl jokių darbų dirbti nenoriu ir nedirbsiu… Man reikia auksinio vyro, jachtos, kelionių, pinigų, ir jį aš surasiu kompiuteryje…Kada vyras pasiūlė nusamdyti tarnaitę, du kartus į savaitę, žmona pagalvojusi atsakė – ne, nereikia, valkiosis čia man pašalinis žmogus… Man gerai ir taip… ir toliau,- kompiuteryje toks įdomus žaidimas…, ten virtualus šeimos gyvenimas įdomesnis, nei tas, kuris šalia, realybėje…Manau tai ne vienintelė ŠEIMA, kur moteris yra tik dėl GROŽIO. Turbūt yra ir vyrų, kurie taip elgiasi? Nežinau? Tik žinau, kad dabartinėje visuomenėje, tikrą ŠEIMĄ, surasti labai sunku. Ir už tai, „padėkokime“ žodžiui – „MADINGA“, „NEMADINGA“…PASIŠAIPYKIME IŠ SAVO NEMADINGŲ PROTĖVIŲ žinių, kurių jau niekas mums neperduos, nes mūsų Protėviai jau kapuose.
Avgusta S-V