Avgusta

Sapnas.

Tai buvo maždaug prieš penkiolika metų.  Įsiskaudėjo ranką nuo peties iki plaštakos, pakelti neįstengiau net iki galvos. Darbe, rankos buvo visą laiką judėjime, ir dėl to jaučiau didelį diskomfortą. Tepalai nepadėjo, na pagalvojau, juk jau ne kartą taip buvo, tik mažiau skaudėjo, pakentėsiu, praeis ir šį kartą.

Savaitgalio sulaukusi, sapnuoju sapną. Šviesi patalpa. Šviesa sklindanti iš visų pusių, bet daugiau iš viršaus. Jokių kėdžių ir stalų, viskas vienoda spalva, pastelinė, baltai rausva, gelsva, žydra. Spalvos lėtai keičiasi savaime. Prie vienos sienos, kaip kokiame priėmimo kambaryje, už balto mūryto barjero, (taip supratau tą aplinką), stovėjo jauna mergaitė, veido nemačiau, apsirengusi baltai, kaip vienuolė, apgobta skraiste, ji maloniai kreipėsi į mane, kad palaukčiau, sakydama:   

-Tuoj ateis pažiūrėti rankos…luktelėkit.

Ir tikrai, iš kažkur atsirado aukštas, šviesiai apsirengęs žmogus, veido nematau, kaip ir tos mergaitės. Aukštas, nes man reikėjo žiūrėti į viršų. Jis priėjo prie manęs ir sako:

-Jums skaudą ranką… Gydyti reikia saule…

Paėmė mano ranką, privedė prie šviesos pluošto, krentančio iš aukštai, nutaikė ranką į šviesą ir palaikė taip. Nieko daugiau nesakydami jie abu dingo. Ir sapnas pasibaigė.

Buvo sekmadienio rytas. Atsikėlusi, ranką judinau jau lengviau. Prisiminiau sapną, pagalvojau, gal tai geras patarimas bus iš mano šviesiųjų protėvių… O kodėl nepabandžius ? Lauke buvo saulėta, vasara, rugpjūčio vidurys. Palaukusi, kol saulė pasirodys balkone, nuėjau ir atsisėdau salėkaitoje, atkišusi ištiestą visą ranką nuo peties. Pajutau malonią šilumą per visą ranką, taip išsėdėjau visą valandą. Galvojau perkaisiu, bet dvelkė vėjelis, ir to karščio kaip ir nejutau. Baigusi saulės vonią, užsiėmiau kitais reikalais. Įdomiausia, kad visą dieną jaučiau toje rankoje stiprią saulės šilumą. Vakare palengvėjo taip, kad tik stebėjausi. Kitą dieną dar pakartojau pusvalandį saulės vonios ir pamiršau apie skausmą.

Po kelių metų, ankstyvą pavasarį, man suskaudo nugarą. Bet taip, kad negalėjau pati laisvai atsikelti. Tas skausmas užeidavo staiga paryčiais ir tik keliantis, keldavausi remdamasi rankomis į lovą. Taip kartojosi keletas metų, atsirasdavo tik pavasarį, o po to, po kelių savaičių, netepant tepalais, vėl staiga praeidavo. Pradėjau analizuoti, kodėl, iš kur, kada? Ir nustebau, kada suradau atsakymą į klausimą „kada“? Pagalvojau ar tai ne bus saulės ir vitamino D trūkumas ? Juk atsiranda ankstyvą pavasarį, po žiemos, o pasibaigia, kada išbūnu saulėje. Ir tomis vasaromis, kada būdavau saulėje labai ilgą laiką, pavasarį neturėjau jokių problemų. Suradusi priežastį, pradėjau kaitinti nugarą saulėje. Po kelių kartų, viskas praeidavo. Saulė mane gydo.

Gal todėl nuo  mūsų slapia saulę, gal todėl sako, kad nuo saulės ligos?  

Bet be saulės, vitaminas D, nepasisavinamas mūsų organizme.

Dar viename sapne man pasakė, kad nenaudočiau cheminių vaistų.

Sapnas.

Šviesi patalpa. Ilgas platus stalas. Sėdžiu viename stalo gale, o kitame gale sėdi vidutinio amžiaus moteris. Plaukai glotniai sušukuoti į  viršų ir užsegti ar surišti, nematau. Šviesūs rūbai lengvai krenta nuo pečių, rankos ant stalo ir ji man sako:

– Nevartok cheminių vaistų. Saugok nugarą. Visada tvarkingai pasiruošk miegui… Kalbėjo ir aiškino daug, bet įsiminti sapnas leido tik tai… Šitą moterį, dažnai sutinku, savo sapnuose. Turbūt tai ir yra mano angelas sargas, mano Dvasinė vedlė. Gal tai prosenelė? Nes dažnai protėviai veda mus gyvenimo keliu… tik mes to nepastebim, arba kiti nenori pastebėti, nes yra žmonių, kurie netiki į Dievo Kūriniją, kaip ir į patį Visatos Kūrėją.

Todėl, kiek tik leidžia galimybės, visada stengiuosi kuo daugiau būti gamtoje. Nes kiekvienam žmogui, reikia visų stichijų energijos. Saulės, Žemės, Vandens, Oro  ir Vėjo energijų. Kodėl mes pajūriuose jaučiamės daug geriau, pailsime, įgauname jėgų? Dar plius, gauname ir natūralaus jodo. Ogi todėl, kad mes tas visas stichijų energijas, gauname kartu, vienu metu.

Žinoma, manau, ne būtina lėkti į pajūrį, nes, ne visi turime galimybių tam. Pailsėti galima ir prie kitų, saugių vandens telkinių, gauti puikios naudos savo sveikatai, tačiau natūralaus jodo gauname, tik prie jūros.

Linkiu Dieviškos meilės ir šviesos jums visiems.

Avgusta S-V.