Avgusta

Sparnuoti drakonai – MŪSŲ SAULĘ uždarė į tamsą.

Jų uodegos turi geluonis kelis,

Ir drabsto jie dūmus, po dangų, baltus.

Storais debesimis ir audrom, išnešioja po visą pasaulį,

Sukeldami vėtras ir viesulus, laužo medžius.

Žemėj be saulės nyku ir tamsu.

Neauga, nežydi mus sodai, daržai.

Ir šalta, lauke ir namuose, ir širdyje.

Ir miega bitutės, tuščiame po žiemos, avily.

Nėra nektaro saldaus, nėra ir medaus.

Į dangų pakėlę akis, kas rytą mes prašome Saulės.

Pasirodyk, Saulele, danguj ir sušildyk mus, savo vaikus.

Išsklaidyk debesis piktus, padarytus piktų burtų pagalba.

Sunaikink, arba atgal pasiųsk drakonams, krušas ir ledus.

Keturių didžiųjų brolių Vėjų pagalba, išsklaidyk viesulus piktus.

Paberk saujelę baltų debesėlių po giedrą dangų,

Kad mažieji keturi broleliai Vėjeliai, galėtų pažaisti danguj.

Saulele, Saulele, Saulele, tu mūsų Motulė, tu mūsų Sesulė,

Padėk mums žmonėms ištverti ir nugalėti piktus priešus Žmonijos.

Padėk mums, ir šviesk, ir šildyk Mūsų Žemelę.

Avgusta S_V