2013m. liepos 7
Tai nutiko vasarą, 2013 metų liepos 7 dieną. Jau vakarėjo, buvo apie 18 ar 19 valandą. Išėjau į balkoną, ir girdžiu tylų šnarėjimą. Pakeliu galvą ir žiūriu į medžius, ten viskas ramu. Pažvelgiu į dangų ir pamatau skrendančius paukščius. Jų buvo tiek daug, kad aprėpė visą dangų, kur žvelgiau, visur skrido. Visi skrido tiesiai viena kryptimi, iš šiaurės į pietus. Skrido įvairūs paukščiai, žąsys mažais ir dideliais vėriniais, antys, žuvėdros, varnėnai… Visas dangus buvo vien paukščiai. Tūkstančiai paukščių. Iš karto mintyse pagalvojau, kodėl taip anksti? Kas nutiko? Kodėl? Skrido ilgai, gal 3-5 minutes. Tai buvo nemalonus ir bauginantis vaizdas, tai buvo nenormalus reiškinys. Man pasidarė nejauku, ta tyla baugino, jie skrido tylėdami, girdėjosi tik monotoniškas, tylus sparnų šnarėjimas. Kaip koks priekaištas, žmonėms, kaip atsisveikinimas…
Pažvelgiau į gatvę, į einančius žmones, bet nė vienas taip ir nepakėlė galvos, pažiūrėti į dangų. Tai mane išgąsdino dar labiau. Žmonės nieko nemato, negirdi ir nejaučia – pamaniau tada. Kaip baisu. Jie eina lyg miegodami. Kodėl? Niekam neįdomu, galvos nuleistos, žvilgsnis į žemę nudelbtas…Taip ir norėjosi sušukti:
-Žmonės, atsibuskite, praregėkite, susimąstykite, galvokite…Vyksta kažkas negerai…Ar jūs nejaučiat?
Nesušukau, nes jie manęs negirdėtų, nesuprastų, net nepastebėtų…Pagalvojau, ir kada žmonės suspėjo „užmigti”? Jie eidami miega…Kas bus toliau?
Avgusta S-V