Avgusta

(Norintiems tik pozityvo, patariu neskaityti. Taip jau nutiko, kad gimiau ir užaugau šalyje, kur dabar sunku šypsotis)

… Kavinėje, visai atsitiktinai, nugirdau pokalbį, keli pažįstami susitiko kavinėje ir dalijosi savo kelionės įspūdžiais, pabuvoję vienoje europinėje šalyje, jie linksmai aptarinėjo, nepatikėsite, – o gi – apie pensijas. Nerašysiu, kurią šalį jie minėjo, tegul tai būna paslaptis.

Dažnai važinėdami į tą šalį, jie jau turėjo toje šalyje draugų iš vietinių gyventojų, pažįstamų, giminių. Kartą, sėdėdami ten kavinukėje prie kavos puodelio, šnekučiuodamiesi, palietė pensijų temą.

Vietiniai ir sako:  

– O, kad pensijos būtų didesnės, tai ir gyventi būtų daug geriau, o tai tokios mažos, tokios mažos…

– O, kiek jei ne paslaptis?

– Na, tik 800 eurų…mažai, labai mažai…Va, kas turi 15 metų darbo stažą, tai tie gauna, o – daug daugiau, daug…Tris kart daugiau nei mes…Bet reikia turėti 15 metų darbo stažą…

Parėjusi namo, ilgai negalėjau pamiršti išgirsto pokalbio. Pagalvojau, o kokią pensiją pas juos skirtų už 45 metų darbo stažą ? Mes gi savo šalyje dirbame, kaip arkliai, bet esame tikri asilai. Nes visą gyvenimą dirbę, gauname ne daugiau 400 eurų pensijas ir suglaudę ausytes ir rankutes,  nuolankiai šypsomės ir lankstomės, gavome, pagaliau gavome… uždirbtą pensiją…. Negaliu pasakyti, kokios skirtos pensijos mūsų karaliams, nes nežinau, tai paslaptis. Kalbu apie paprastus žmones. Mano alga niekada nesiekė 800 eurų, ne todėl, kad aš nedirbau, o todėl, kad mūsų algos visada buvo mažos. Darbo stažas mano pagal metus 46-47 metai, bet 15 metų iš jų dirbau pusę etato, tai 15 metų pavirto į 7,5 metų darbo stažą. Kodėl? Man teko dirbti tik pusę etato, nes mano mamos regėjimas jau buvo sutrikęs tiek, kad ji nematė ugnies, bet matė daiktų ir žmonių kontūrus, atpažino žmones, neįgalumo pensijos jai neskyrė. Neturėjau artimų žmonių, kas būtų galėjęs man padėti, o samdyti žmogų priežiūrai, man būtų neužtekę mano algos  sumokėti slaugei, nes už mažą algą niekas neina prižiūrėti žmogaus.

Taip pamąsčius, iškyla klausimas, už ką ir kam turėčiau būti „nuolankiai dėkinga“ ir linkčioti iš laimės, kokie jūs geri, skyrėte man pensiją…ir dar… kada pasensiu, norėsite savo nuožiūra, be mano sutikimo, naudoti autonaziją, ir dar – neleisite ar nenorėsite gydyti po 75 metų amžiaus…, ir dar – pastoviai priekaištausite, kad dar vis gyvenu… Matyt, nugyvenusi tiek metų, patekau į „idiotų planetą“… Todėl ir reklamuojama skėrių mitybą, nes visi vabalai ir įvairūs panašūs šliužai, pasirodo turi „ įdomių medžiagų“, kurios sukelia „pakitimus“ smegenyse…, jie pavirsta kempine, suskylėja… Ne tik žmonių, bet ir kitų gyvūnų, kuriuos maitina kombinuotais pašarais. Vis mažiau reiks mokėti… pinigų…pensijoms… Ne veltui yra posakis, – kvaila, kaip višta…kiek višta per savo gyvenimą sulesa vabalų…? juokinga, o gal reikia pamąstyti ir suabejoti, ar tikrai reklamuojami „baltymai” tokie naudingi? Tai ne mano asmeninės išmonės, apie tai rėkia mokslininkai, kurie nenori tylėti, bet, – kada jie kalba, – išjungia balsą…, kada jie rašo- ištrina, arba…tie mokslininkai kažkur pradingsta… Uždrausti sėti grūdus duonai, ir statyti skėrių veislynus, o tą kombinuotą pašarą, dėti į gaminamą maistą mums, ir … prieš keletą metų skaitydama apie zombių filmus šaipiausi, o dabar- supratau, kad tai visai nejuokinga. Štai tokios pasaulio „įdomybės“. Pasaulį „užmigdė” kompiuterizacija, ir žmogus jau nebenaudoja smegenų pagal paskirtį. Kas mintinai pasakys, kiek yra 9×9 ? 7×7, 7×8 ? Ne, nežinot? Sakot pasižiūrėsit telefone. Žinoma. O kam protas? Tingit? Na, tingėkit ir toliau. Rinkitės lengvesnį kelią. O karaliai dėl mūsų, taip pat pasirinks lengvesnį kelią, jie jau pasirinko. Ką daro šeimininkas, kada višta kiaušinių nebededa?- nukapoja galvą ir – į puodą buljonui.

Džiaugiuosi, kad mokykloje mokiausi tokiais laikais, kada mintinai mokėmės matematikos daugybos lentelės, ir visam gyvenimui ją įsidėjom į savo galvos „kompiuterį”.

Telaimina Jus visus Šviesieji Protėviai, Šviesieji Dievai ir Šviesieji Pasauliai.

Avgusta S-V